Kas yra DI šliuzas? LLM ir agentų srauto maršrutizavimo, išlaidų kontrolės ir valdysenos vadovas

DI šliuzas – tai centralizuotas tarpinis sluoksnis tarp jūsų programų ar DI agentų ir didžiųjų kalbos modelių (LLM) bei jų kviečiamų įrankių. Jis nukreipia užklausas, kontroliuoja DI išlaidas, užtikrina saugumą ir stebi naudojimą, todėl šių kontrolės priemonių nereikia atskirai kurti kiekvienoje programoje. Tai greitai taptų nepraktiška, kai jūsų komandos jungia vis daugiau modelių ir diegia vis daugiau agentų.

Paaiškiname, ką daro DI šliuzas, kuo jis skiriasi nuo įprasto API šliuzo (ir nuo LLM bei MCP šliuzų), kokios jo galimybės ir apribojimai ir kaip suprasti, ar jums jo reikia.

Kas yra DI šliuzas?

DI šliuzas – tai tarpinis sluoksnis, per kurį nukreipiamas kiekvienas jūsų programos ar DI agento kreipinys į didįjį kalbos modelį (LLM).

Su juo daugybę skirtingų modelių galite pasiekti taip, tarsi jie būtų vienas.

Kiekvienas teikėjas (OpenAI, Anthropic, Google, atvirojo kodo modelis ar jūsų pačių priglobtas galinis taškas) turi savo SDK, API raktus ir užklausų formatą. Šliuzas priima vieną standartinę užklausą, konvertuoja ją į kviečiamo teikėjo formatą ir grąžina atsakymą.

Modelius įtraukiate, keičiate ar jų atsisakote keisdami šliuzo konfigūraciją, o ne programos kodą.

Be to, kadangi kiekviena užklausa keliauja per DI šliuzą, išlaidų, saugumo ir registravimo kontrolės priemones visiems modeliams galite taikyti vienoje vietoje.

Kaip veikia DI šliuzas

Kai nukreipiate savo programą ar DI agentą į DI šliuzo bazinį URL, kiekviena užklausa pereina tuos pačius etapus:

• Autentifikavimas ir autorizavimas: šliuzas patikrina užklausos siuntėjo raktą ir vaidmenį.
• Taisyklių taikymas: jis užtikrina, kad būtų laikomasi žetonų limitų ir biudžetų, taiko apsauginius mechanizmus, pavyzdžiui, PII pašalinimą.
• Nukreipimas: jis parenka modelį ar teikėją pagal kainą, delsą ar pasiekiamumą, o jei pirmasis neveikia – persijungia į atsarginį. Be to, jis konvertuoja užklausą į tikslinio teikėjo formatą.
• Registravimas: jis įrašo modelį, žetonų skaičių, delsą ir rezultatą, kad būtų galima sekti DI išlaidas ir šalinti klaidas.

Taigi užklausa, kuri anksčiau būtų keliavusi tiesiai DI teikėjui, dabar praeina per šliuzą, kuris, dar jai nepasiekus LLM, gali apriboti jos žetonų skaičių, pakeisti modelį pigesniu arba grąžinti podėlyje išsaugotą atsakymą.

DI šliuzo galimybės

DI šliuzas nukreipia modelių srautą, kontroliuoja jo kainą, jį apsaugo ir registruoja, taip pat valdo, kas ką gali naudoti.

Padidinti

Nukreipimas ir atsarginis perjungimas

DI šliuzas pagal kainą, delsą ar galimybes parenka, kuris DI modelis apdoros kiekvieną užklausą.

Jei pasirinktas teikėjas neveikia arba pasiektas jo užklausų dažnio limitas, šliuzas automatiškai nusiunčia užklausą kitam modeliui.

Taigi jūsų programa veikia ir sutrikimo metu, o apkrovą galite vienu metu paskirstyti keliems teikėjams.

Žetonais grįsti užklausų dažnio limitai ir biudžetai

DI šliuzas leidžia nustatyti komandos, projekto ar naudotojo limitus, o pasiekus skirtą žetonų limitą šliuzas užklausas atmeta.

Taigi išlaidos neviršija biudžeto ir nė viena komanda ar projektas negali vienas jo išnaudoti.

Semantinis podėliavimas

DI šliuzų semantiniai podėliai saugo ankstesnius atsakymus, o naujus raginimus su jais lygina pagal prasmę. Kai naujas raginimas pakankamai panašus į tą, į kurį šliuzas jau atsakė, jis grąžina išsaugotą atsakymą nekviesdamas modelio.

Kai DI darbo krūvius sudaro daug panašių užklausų, tai sumažina išlaidas ir atsako laiką.

Apsauginiai mechanizmai ir duomenų apsauga

DI šliuzas patikrina kiekvieną pro jį einantį raginimą ir atsakymą.

Jis pašalina asmens ar neskelbtinus duomenis, kol užklausa dar nepasiekė modelio teikėjo, sumažina raginimų injekcijos atakų riziką ir filtruoja turinį, kurio nenorite siųsti ar gauti.

Patikros taikomos kiekvienai užklausai, todėl apsauga nepriklauso nuo to, ar kiekviena DI programa ją įgyvendina teisingai.

Stebimumas

DI šliuzas įrašo kiekvieną užklausą: kuris modelis ją vykdė, kiek žetonų sunaudojo, kiek laiko užtruko ir ar įvyko klaida.

Toks kiekvienos DI sąveikos įrašas leidžia priskirti išlaidas konkrečiai komandai, šalinti lėtai veikiančio ar klaidas grąžinančio modelio problemas ir matyti naudojimą visuose teikėjuose.

DI valdysena ir prieigos kontrolė

DI šliuzas kontroliuoja prieigą prie DI visoje jūsų organizacijoje. Jis suteikia prieigą prie modelių pagal jūsų vaidmenų nustatymus, autentifikuoja visus užklausų siuntėjus ir kiekvieną kreipinį įrašo į audito žurnalą, kad galėtumėte peržiūrėti DI naudojimą.

DI šliuzo apribojimai: delsa ir tai, ko jis nedaro

DI šliuzas šiek tiek padidina delsą. Be to, jis nevertina išvesties kokybės – už ją ir toliau atsakote jūs.

Kiek delsos prideda šliuzas

DI šliuzas padidina delsą, t. y. laiką nuo užklausos išsiuntimo iki atsakymo gavimo, tačiau LLM srautui šis padidėjimas palyginti nedidelis.

Nepriklausomame bendrovės Broadcom VMware Cloud Foundation komandos lyginamajame teste, atliktame 2026 m. birželį, suderintas Envoy AI Gateway, naudojant nukreipimą ir užklausų dažnio ribojimą, bet netikrinant turinio, kiekvienai užklausai pridėjo apie 2 ms, kai vienu metu buvo iki 224 naudotojų (apsauginiai mechanizmai ir semantinis podėliavimas gali pridėti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų milisekundžių).

DI šliuzas nekontroliuoja raginimų ar išvesties kokybės

DI šliuzas valdo srautą, o ne modelio išvestį ar ją supančią programos logiką.

DI šliuzai nesprendžia, ko klausti modelio, neprisimena jūsų pokalbio ar to, kur sustota vykdant užduotį, ir nevykdo agento žingsnis po žingsnio logikos.

Be to, jie nevertina atsakymų kokybės. Todėl negali garantuoti, kad atsakymas yra teisingas ar saugus.

Tiesą sakant, tam tikromis aplinkybėmis DI šliuzų įdiegimas gali net pabloginti kokybę. Pavyzdžiui, jei šliuzas, siekdamas sutaupyti, nukreipia užklausą pigesniam modeliui, šis gali pateikti prastesnį atsakymą.

Taigi išvesties kokybę tikrinti vis tiek turite jūs.

DI šliuzas ir API šliuzas

DI šliuzas ir API šliuzas veikia panašiai, tačiau valdo skirtingų rūšių srautą. API šliuzas apdoroja bendruosius API kreipinius (REST arba GraphQL tarp jūsų klientų ir galinės sistemos paslaugų), kai kiekviena užklausa yra nuspėjama. DI šliuzas apdoroja kreipinius į kalbos modelį, kurie matuojami žetonais ir kuriuose perduodami laisvos formos raginimai.

Štai pagrindiniai DI šliuzų ir API šliuzų skirtumai:

• API šliuzas nukreipia užklausas į galinės sistemos paslaugą, o DI šliuzas – į LLM.
• API šliuzas riboja, kiek užklausų pateikiate, ir matuoja pralaidumą, o DI šliuzas skaičiuoja žetonus. Stebint DI modelių naudojimą, įrankių užklausų skaičius nėra svarbus, nes vienas kreipinys gali sunaudoti kelis žetonus arba šimtus tūkstančių.
• API šliuzas pateikia podėlyje išsaugotą atsakymą tik tiksliai sutapus užklausai, o DI šliuzas gali naudoti podėlį ir pagal prasmę bei grąžinti išsaugotą atsakymą, kai naujas raginimas pakankamai panašus į ankstesnį. Raginimai retai būna identiški, todėl be šios funkcijos tektų vis iš naujo mokėti už modelio kreipinius, kad būtų atsakyta į tuos pačius klausimus.
• API šliuzas tik autentifikuoja užklausų siuntėjus ir tikrina raktus, o DI šliuzas dar ir tikrina, ar raginimuose nėra neskelbtinų duomenų ir paslėptų nurodymų. Jis neleidžia neskelbtiniems duomenims palikti jūsų tinklo ir blokuoja raginimų injekcijos atakas.

„LLM šliuzas“ ir „MCP šliuzas“ vartojami greta „DI šliuzo“, tačiau šie terminai apibūdina siauresnius sluoksnius:

• LLM šliuzas apdoroja patį kreipinį į modelį (žetonų apskaitą, nukreipimą ir raginimų filtravimą).
• MCP šliuzas, naudodamas Model Context Protocol (MCP), valdo, kuriuos įrankius ir duomenų šaltinius agentas gali pasiekti, kai modelis nusprendžia imtis veiksmų.

Praktiškai šios sąvokos persidengia. Keli DI šliuzai, įskaitant LiteLLM, Portkey, Azure API Management ir Envoy AI Gateway, dabar siūlo ir MCP valdyseną, todėl šie terminai apibūdina skirtingus kontrolės sluoksnius.

Kaip DI šliuzai valdo DI agentus ir MCP srautą

DI šliuzas kontroliuoja veiksmus, kuriuos DI agentas gali atlikti su įrankiais ir duomenimis, pasiekiamais per Model Context Protocol (MCP).

DI agentai veikia ciklais: kreipiasi į modelį, panaudoja įrankį, grąžina rezultatą modeliui ir kreipiasi vėl, kol užduotis bus atlikta. Išoriniams įrankiams ir ištekliams pasiekti jie naudoja MCP – standartinį protokolą, leidžiantį DI paslaugoms prisijungti prie trečiųjų šalių įrankių.

DI šliuzas prižiūri kiekvieną proceso žingsnį. Jis kontroliuoja ir stebi visą agento inicijuotą srautą, nustato, kuriuos įrankius ir duomenų šaltinius agentas gali pasiekti, ir visus modelių bei įrankių kreipinius įrašo į audito žurnalą.

Kadangi užduotims atlikti DI agentai kreipiasi į kelis įrankius ir modelius, šliuzui tenka planuoti didesnį žetonų biudžetą, sekti daugiau delsos ir prižiūrėti platesnį atakos paviršių.

Kodėl DI šliuzai svarbūs būtent dabar

Apklausoje, kurioje dalyvavo 8 039 vyresnieji verslo vadovai iš organizacijų, turinčių daugiau nei 500 darbuotojų, 83 % teigė planuojantys kurti ar diegti DI agentus (Cisco AI Readiness Index 2025), o Gartner prognozuoja, kad konkrečioms užduotims skirtų agentų turės 40 % įmonių programų iki 2026 m. pabaigos (2025 m. – mažiau nei 5 %).

Sparčiai plintantis agentinis DI paaštrina senas problemas ir sukuria naujų; kai kurias iš jų padeda suvaldyti DI šliuzai:

• DI išlaidos viršija biudžetą. 79 % finansų vadovų, dalyvavusių DoiT/Sapio 2026 m. apklausoje, per pastaruosius metus viršijo savo DI biudžetą. Dar blogiau, tai dažnai lieka nepastebėta, nes daugelis įmonių neturi patikimų būdų sekti savo DI išlaidas.
• Įmonės naudoja daugiau nei vieną DI modelį. 93 % įmonių IT vadovų (CIO), kuriuos apklausė Dataiku ir Harris Poll (2026 m.), teigia, kad skirtingiems naudojimo atvejams geriau tinka skirtingi modeliai. 81 % įmonių tikisi naudotis dviejų ar daugiau modelių teikėjų paslaugomis, o 55 % jau bent kartą pakeitė LLM teikėją.
• Teikėjų sutrikimai brangiai kainuoja. Nepriklausoma stebėsena rodo, kad pirmaujantys LLM teikėjai yra patikimi: maždaug 99,85–99,9 % siekiantis veikimo laikas (2026 m. gegužė) reiškia apytiksliai 9–13 valandų prastovų per metus. Tačiau kai sutrikimai įvyksta, jų kaina didelė: du trečdaliai 1 125 vyresniųjų infrastruktūros vadovų įvertino, kad viena DI prastovos valanda jų organizacijai kainuotų daugiau nei 100 000 JAV dolerių (Cockroach Labs 2026).
• Raginimai nutekina duomenis ir atveria organizacijas atakoms. Raginimų injekcija yra didžiausia LLM saugumo rizika (OWASP, 2025), o į DI įrankius patenkančių neskelbtinų duomenų sparčiai daugėja: per metus į DI programas siunčiamų įmonių duomenų padaugėjo 93 %, o vien ChatGPT sukėlė 410 mln. duomenų praradimo prevencijos (DLP) taisyklių pažeidimų (Zscaler ThreatLabz).

Ar jums reikia DI šliuzo ir kaip jį pasirinkti?

DI šliuzas tampa būtinas, kai jūsų organizacija plečia DI produktų programas, diegia DI agentus arba suteikia galimybę įvairių skyrių komandoms naudoti kelis DI modelius.

Keli ženklai rodo, kad šis metas atėjo:

• Teikėjų raktai, galiniai taškai ir pakartotinių bandymų logika kopijuojami arba įrašomi tiesiai į kelių programų kodo bazes.
• Mėnesinės sąskaitos už modelius nenuspėjamai šokteli arba finansų skyrius negali priskirti išlaidų konkrečiai komandai ar projektui.
• Klientams skirtos funkcijos susiduria su užklausų dažnio limito ar prastovos klaidomis kaskart, kai kuris nors teikėjas patiria sunkumų.
• Programos siunčia išoriniams modeliams nepatikrintus raginimus, kuriuose gali būti asmens duomenų, išeitinio kodo ar kitos neskelbtinos informacijos.
• Skirtingos komandos renkasi konkuruojančius teikėjus (OpenAI, Anthropic, Google ar savarankiškai priglobtus modelius), kurių kiekvienas turi savo integracijos kodą.
• Diegiate autonominius agentus arba MCP įrankių integracijas, kurios vidinėse sistemose atlieka kelių žingsnių iškvietimus.
• Saugos, IT ar atitikties komandos nemato bendro vaizdo: kokie modeliai veikia, kas juos iškviečia ir ar jų rezultatai atitinka reguliavimo reikalavimus.

Kita vertus, DI šliuzas nereikalingas, kai kuriate vieną prototipą, vykdote nedidelės apimties šalutinį projektą arba kreipiatės tik į vieną modelio galinį tašką, kuriam keliami minimalūs saugos reikalavimai.

Talpinti savarankiškai ar įsigyti valdomą DI šliuzą

Diegdami DI šliuzą galite rinktis savarankiškai talpinamą arba valdomą sprendimą.

Pasirinkę savarankišką talpinimą, atvirojo kodo šliuzą, pvz., LiteLLM, Portkey ar Apache APISIX, paleidžiate savo infrastruktūroje – privačiame debesyje, Kubernetes klasteryje ar savo patalpose.

Savarankiškai talpinami DI šliuzai yra geras pasirinkimas, kai:

• Taikomi griežti duomenų buvimo vietos ar atitikties reikalavimai. Šliuzas, jo žurnalai ir raktai lieka jums priklausančioje infrastruktūroje.
• Jums reikia plačių pritaikymo galimybių. Jūsų komanda nori pasirinktinių papildinių, maršrutizavimo logikos ar raktų ir biudžetų konfigūravimo galimybių, viršijančių tai, ką siūlo valdoma paslauga.
• Turite pakankamai DevOps išteklių. Jūsų komanda gali diegti pataisas, keisti mastelį ir prižiūrėti šliuzą bei jo būsenos saugyklas, pvz., PostgreSQL, Redis ar etcd.

Naudojant valdomus sprendimus, pvz., Cloudflare AI Gateway, Azure API Management ar Amazon Bedrock AgentCore Gateway, šliuzą kaip paslaugą valdo teikėjas.

Visiškai valdomi DI šliuzai labiau tinka, kai:

• Norite greitai jį paleisti ir mažai prižiūrėti. Mastelio keitimu, pataisomis ir veikimo nepertraukiamumu rūpinasi teikėjas.
• Jūsų technologijų rinkinys veikia viename debesyje. Iš karto gaunate integruotą AWS ar Azure tapatybės ir prieigos valdymą, žurnalų registravimą ir saugą.
• Norite, kad jūsų inžinieriai sutelktų dėmesį į produktą. Jų laikas skiriamas DI funkcijoms kurti, o ne tarpinių serverių infrastruktūrai prižiūrėti.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra generatyviojo DI šliuzas?

Generatyviojo DI šliuzas – tas pats, kas DI šliuzas; pavadinimas tik pabrėžia srautą į generatyviojo DI modelius. Kai kurie tiekėjai, pvz., AWS, „generatyviojo DI šliuzu“ vadina valdymo sluoksnį, kuris reguliuoja, kaip programos naudoja didžiuosius kalbos modelius.

Šiuos du terminus galite laikyti sinonimais.

Kas yra DI modelių maršrutizavimas?

DI modelių maršrutizavimas – tai būdas, kuriuo DI šliuzas kiekvieną užklausą nukreipia į tinkamiausią modelį pagal kainą, delsą ar galimybes. Jis leidžia vienai programai pasiekti daugybę teikėjų per vieną galinį tašką, neįdiegiant jokios maršrutizavimo logikos pačioje programoje.

Kuo skiriasi DI šliuzas ir MCP šliuzas?

DI šliuzas valdo srautą tarp jūsų programų ir DI modelių: raginimus, žetonus, maršrutizavimą ir išlaidas. MCP šliuzas valdo, kuriuos įrankius ir duomenų šaltinius agentas ar klientas gali pasiekti per Model Context Protocol.

Daugelis DI šliuzų apima ir MCP valdymą, todėl abi funkcijos sujungiamos viename produkte.

Koks atvirojo kodo DI šliuzas yra geriausias?

Vieno geriausio atvirojo kodo DI šliuzo nėra. Norėdami pasirinkti tinkamą, palyginkite juos pagal jums reikalingus teikėjus, papildinius ir valdymo priemones.

LiteLLM – plačiai naudojamas tarpinis serveris, palaikantis daugybę teikėjų; Kong AI Gateway tinka komandoms, jau naudojančioms Kong, o Apache APISIX – komandoms, norinčioms vieno atvirojo kodo šliuzo tiek API, tiek DI srautui.