Kas yra MCP įrankiai ir kaip juos naudoja DI modeliai?

MCP įrankiai – tai funkcijos, kurias DI modelis gali iškviesti, kad atliktų užduotį už pokalbio ribų, pavyzdžiui, ieškotų jūsų užrašuose arba pateiktų užklausą duomenų bazei. Kiekvienas įrankis yra MCP (Model Context Protocol) serveryje ir turi pavadinimą bei trumpą aprašymą, kurie padeda modeliui nuspręsti, kada jį naudoti.

Terminas „MCP įrankis“ vartojamas ir kitomis prasmėmis. Kasdienėje kalboje žmonės sako „MCP įrankiai“, turėdami omenyje MCP serverius (programas, kurios siūlo įrankius) arba katalogus, kuriuose tie serveriai išvardyti. MCP Tools taip pat yra komandinės eilutės programos, skirtos MCP serverio įrankiams išvardyti ir iškviesti, pavadinimas.

Šiame vadove kalbama apie protokolo funkcijas, o ne apie serverius, katalogus ar komandines eilutes. Jame paaiškinama, iš ko susideda įrankis, kokių rūšių įrankius siūlo serveriai ir kuo įrankiai skiriasi nuo išteklių, raginimų ir funkcijų iškvietimo. Toliau aptariami žingsniai, kuriuos modelis atlieka naudodamas įrankį, o pabaigoje – dažniausios su įrankių naudojimu susijusios problemos.

Kas yra MCP įrankiai?

MCP įrankis – tai funkcija, leidžianti DI modeliams atlikti užduotis kitose programose. Pavyzdžiui, mano DI agentai ir darbo eigos naudoja MCP įrankius, kad sukurtų el. laiškų juodraščius Gmail paskyroje (create_draft), kurtų Trello korteles (trelloWriteCard) ir gautų tiesioginius paieškos rezultatus iš DataForSEO (serp_organic_live_advanced) – tai tik keli pavyzdžiai.

Programos savo MCP serveriuose dažnai siūlo kelis MCP įrankius. Pavyzdžiui, Trello MCP serveris šiuo metu turi 14 MCP įrankių, kurie leidžia DI modeliams skaityti ir atnaujinti lentas, sąrašus, kontrolinius sąrašus, korteles ir kt.

Kadangi MCP standartizuoja, kaip įrankiai aprašomi ir siūlomi, tą patį MCP įrankį gali naudoti bet kuri protokolą palaikanti DI programa.

Ką apima MCP įrankis

Kiekvieną MCP įrankį sudaro trys dalys:

• Pavadinimas: trumpas identifikatorius, kurį modelis naudoja iškviesdamas įrankį (pvz., get_event Google Calendar programoje).
• Aprašymas: paprasta kalba pateiktas paaiškinimas, ką įrankis daro ir kada jis naudingas. Didysis kalbos modelis (LLM) jį perskaito, kad nuspręstų, ar įrankis tinka jūsų užklausai (pvz., „Grąžina vieną nurodyto kalendoriaus įvykį.“).
• Įvesties duomenys: informacija, kurios įrankiui reikia, kad jis veiktų, pavyzdžiui, kliento vardas ir data ieškant užrašų. Ji aprašoma JSON formatu, o kūrėjai tai vadina įvesties schema, nes ji nustato kiekvienos įvesties formą (tekstas, skaičius ar sąrašas).

Padidinti

Kai kurie įrankiai pateikia papildomų metaduomenų: rodomą pavadinimą, grąžinamų rezultatų aprašymą (išvesties schemą) ir anotacijas apie tai, kaip įrankis veikia.

DI modelis niekada nemato įrankio kodo. Jis remiasi tuo, ką įrankis pasako apie save, todėl dėl neaiškaus pavadinimo ar aprašymo modelis pasirenka netinkamą įrankį.

Kokių rūšių MCP įrankių būna

Pagal tai, ką daro, MCP įrankiai skirstomi į keturias grupes:

• Paieškos ir peržiūros įrankiai: randa arba gauna informaciją (pvz., ieško užrašuose, skaito failą arba pateikia užklausą duomenų bazei).
• Veiksmų įrankiai: sukuria arba pakeičia ką nors kitoje programoje (pvz., prideda užduotį, sukuria kalendoriaus įvykį, sukuria pagalbos užklausą arba išsiunčia el. laišką).
• Duomenų apdorojimo įrankiai: transformuoja arba analizuoja duomenis (pvz., analizuoja skaičiuoklės failą arba atlieka skaičiavimą).
• Sistemos įrankiai: sąveikauja su vietine sistema (pvz., vykdo komandą terminale).

MCP įrankiai, palyginti su ištekliais & raginimais

Be MCP įrankių, MCP serveris gali siūlyti dar dviejų tipų sudedamąsias dalis, kurias protokolas vadina primityvais: išteklius ir raginimus.

Padidinti

Pavyzdžiui, oficialus GitHub MCP serveris siūlo:

• įrankį issue_write, kuris sukuria arba atnaujina problemų įrašus (issues),
• išteklių repository_content, suteikiantį prieigą prie saugyklos failų,
• raginimą issue_to_fix_workflow, kuris parengia veiksmus, kaip užregistruoti problemą kaip problemos įrašą (issue) ir pavesti GitHub Copilot programavimo agentui sugeneruoti pull request jai ištaisyti.

Jie skiriasi tuo, ką kiekvienas iš jų daro ir kas nusprendžia, kada jį naudoti: jūs, DI programa, kurioje dirbate (pvz., Perplexity), ar toje programoje veikiantis DI modelis.

• MCP įrankis atlieka veiksmus arba ieško informacijos. DI modelis savarankiškai nusprendžia, kada iškviesti įrankį, o jūsų DI programa perduoda iškvietimą serveriui. Įrankius renkasi jūsų DI modelis; jūsų DI programa turėtų parodyti jums kiekvieną iškvietimą ir leisti jį atmesti.
• Išteklius – tai MCP serveryje pasiekiamas turinys, pavyzdžiui, failas ar įrašų rinkinys, kurių kiekvienas turi savo adresą (URI). Jūsų DI programa paklausia serverio, kokių išteklių jis turi, pagal adresą nuskaito reikiamą išteklių ir prideda jo turinį prie pokalbio kaip kontekstą.
• Raginimas – tai serverio pateikiamas paruoštas pranešimo šablonas, kartais su tuščiais laukais, kuriuos užpildote jūs. Jūsų DI programa parodo galimus raginimus, o jūs pasirenkate vieną iš jų, dažnai kaip pasvirojo brūkšnio komandą.

Kaip DI modeliai naudoja MCP įrankius

DI modelis naudoja MCP įrankį penkiais žingsniais: aptikimas, įrankio pasirinkimas, iškvietimas, rezultatai ir klaidų tvarkymas. Visą informaciją tarp modelio ir serverio perduoda jūsų DI programa.

Padidinti

Tarkime, paprašote DI programos patikrinti jūsų Trello sąrašą „Ši savaitė“ ir parengti el. laiško juodraštį redaktoriui su naujausia informacija. Štai kas vyksta nuo pradžios iki pabaigos:

1. Aptikimas: kai jūsų DI programa per MCP klientus prisijungia prie MCP serverio, ji paprašo serverio galimų įrankių sąrašo (ši užklausa vadinama tools/list). LLM mato tik tai, ką perduoda programa: kiekvieno įrankio pavadinimą, aprašymą ir įvesties duomenis.
2. Įrankio pasirinkimas: DI modelis palygina jūsų užklausą su tais aprašymais ir pasirenka tinkamus įrankius. Šiuo atveju tai Trello įrankis trelloReadList sąrašui perskaityti ir Gmail įrankis create_draft el. laiškui parašyti. Modelis taip pat užpildo įvesties duomenis, pavyzdžiui, nurodo, kurį sąrašą skaityti.
3. Iškvietimas: modelis atsako struktūrizuota užklausa paleisti įrankį (šis žingsnis vadinamas „funkcijų iškvietimu“). Jūsų DI programa siunčia šią užklausą tinkamam serveriui (tai tools/call užklausa). Ji taip pat turėtų parodyti jums iškvietimą ir leisti jį atmesti.
4. Rezultatai: serveris įvykdo funkciją ir grąžina rezultatą (result) – šiuo atveju jūsų sąrašo korteles. Jūsų DI programa prideda rezultatą prie pokalbio, o modelis nusprendžia, ką daryti toliau: atsakyti jums ar iškviesti kitą įrankį, pavyzdžiui, create_draft su pagal tas korteles parengtu el. laišku.
5. Klaidų tvarkymas: jei įrankis paleidžiamas, bet jo vykdymas nepavyksta, pavyzdžiui, dėl to, kad sąrašas neegzistuoja, klaida grąžinama kaip rezultato dalis. Modelis gali ją perskaityti ir bandyti dar kartą su kitais įvesties duomenimis. Jei netinkama pati užklausa, pavyzdžiui, dėl to, kad joje iškviečiamas įrankis, kurio serveris neturi, programa gauna protokolo klaidą. Tokiu atveju mažiau tikėtina, kad modeliui pavyks ištaisyti padėtį.

Svarbiausia tai, kad modelis renkasi įrankius vien pagal jų aprašymus, o visą bendravimą su serveriais atlieka jūsų DI programa.

Dažnos MCP įrankių problemos ir kaip jų išvengti

MCP įrankių problemos susijusios su keturiais dalykais: kiek įrankių prijungta, kaip jie pavadinti ir aprašyti, kiek duomenų jie grąžina ir iš kokių serverių jie gaunami.

Štai kaip pasireiškia kiekviena problema ir kas padeda:

Kodėl MCP įrankiams reikia jūsų patvirtinimo?

MCP įrankiams reikia jūsų patvirtinimo, nes be jo DI modelis galėtų atlikti pakeitimų, kurių neketinote daryti, arba bendrinti neskelbtinus duomenis su serveriu, kurio nekontroliuojate.

Klaidingai suprasta užklausa ar miglotai aprašytas įrankis gali sukelti netinkamą veiksmą. Be to, kiekvieno iškvietimo metu dalis jūsų informacijos siunčiama serveriui.

Todėl protokolas numato, kad DI programos į procesą įtrauktų žmogų, kuris galėtų atmesti bet kurį įrankio iškvietimą.

Štai praktiškas būdas suskirstyti įrankius pagal tai, kiek tikrinimo jiems reikia:

• Veiksmai, kurie tik skaito: informacijos paieška, pavyzdžiui, sąrašo skaitymas naudojant Trello įrankį trelloReadList, nieko nepakeičia. Tokie iškvietimai gali būti vykdomi neklausiant, jei jūsų DI programa parodo, koks įrankis buvo paleistas ir ko jis ieškojo.
• Veiksmai, kuriuos galite atšaukti: el. laiško juodraščio kūrimas naudojant Gmail įrankį create_draft arba Trello kortelės pridėjimas pakeičia tai, ką galima atšaukti. Prieš vykdant iškvietimą patikrinkite įvesties duomenis.
• Veiksmai, kurių negalite atšaukti: el. laiško siuntimo naudojant Gmail įrankį send_message, įrašų ištrynimo ar bet kokio veiksmo, susijusio su mokėjimais ar neskelbtinais duomenimis, atšaukti neįmanoma. Tokiems veiksmams kaskart duokite aiškų leidimą.

MCP įrankių naudojimas Perplexity

Perplexity veikia su MCP įrankiais abiem kryptimis: gali naudoti jūsų prijungtų MCP serverių įrankius ir siūlo savo įrankius kitoms DI programoms.

• Prijunkite MCP serverius prie Perplexity: naudodami Pro, Max ir Enterprise planus galite prijungti Perplexity prie bet kurio išorinio įrankio ar duomenų šaltinio, turinčio MCP serverį, ir naudoti jį atsakymuose bei Perplexity Computer agentinėse darbo eigose. Mac programoje taip pat galite prijungti MCP serverius, veikiančius jūsų kompiuteryje
• Naudokite Perplexity įrankius kitose DI programose: Perplexity MCP serveris siūlo keturis įrankius (perplexity_search, perplexity_ask, perplexity_research ir perplexity_reason) bet kuriai DI programai, palaikančiai nuotolinius MCP serverius, pavyzdžiui, Claude Code. Atskiras serveris leidžia kitoms DI programoms perduoti kelių žingsnių užduotis Perplexity Computer.

DUK apie MCP įrankius

Ar MCP – tai tik įrankių iškvietimas?

Ne, MCP nėra vien įrankių iškvietimas. Įrankių iškvietimas – tai būdas, kuriuo modelis paprašo įrankio, o MCP – tai būdas, kuriuo DI programa randa įrankius ir nukreipia kiekvieną iškvietimą į jį vykdantį serverį.

Įrankių iškvietimas (dar vadinamas funkcijų iškvietimu) yra DI modelio darbo dalis: modelis mato įrankių sąrašą ir atsako užklausa paleisti vieną iš jų. Naudojant vien įrankių iškvietimą, kiekviena DI programa turi pati apibrėžti ir vykdyti kiekvieną įrankį.

MCP leidžia įrankiams veikti serveriuose, todėl bet kuri MCP palaikanti DI programa gali juos pasiūlyti savo modeliui ir siųsti modelio užklausas tinkamam serveriui.

Ar MCP pakeis API?

Ne, MCP nepakeis API, nes MCP ir API veikia kartu. MCP įrankiai dažnai veikia virš esamų API, o kai modelis iškviečia įrankį, MCP serveris paprastai pateikia API užklausą.

Kurios DI programos palaiko MCP įrankius?

MCP įrankiai veikia tokiuose DI asistentuose kaip Claude, ChatGPT ir Perplexity, taip pat tokiuose kūrimo įrankiuose kaip Visual Studio Code ir Cursor. MCP dokumentacijoje šios programos paminėtos ir nurodoma, kad MCP palaiko ir daug kitų programų.

Ar pats DI modelis turi palaikyti MCP?

Ne. DI modeliui nereikia palaikyti MCP, nes protokolą tvarko jūsų DI programa. Ji prisijungia prie serverių, perduoda jų įrankius modeliui ir siunčia modelio įrankių užklausas atgal tinkamam serveriui. Modeliui tereikia palaikyti funkcijų iškvietimą.

Ar MCP netenka aktualumo?

Ne, MCP vis dar aktyviai plėtojamas. Jo prižiūrėtojai 2026 m. liepą išleido naują MCP specifikacijos versiją, o 2026 m. rugpjūtį paskelbė atnaujintą veiksmų planą, kuriame numatyta leisti serveriams atskleisti savo įrankius palaipsniui, pokalbiui siaurėjant.